Pasirinkta legenda

lithuania flag grande 250px Flag of France.svg  Flag of Britain.svg 

 

 

Legenda apie Arimaičių ežerą

Netoli Šeduvos gena žalias bangeles Arimaičių ežeras. Pasak mūsų protėvių, senų senovėje nebuvo čia ežero. Šią vietovę gaubė didžiulės, neįžengiamos girios. O ir gyvūnų bei paukščių joje buvo pilna. Kartą išjojo ponaitis į  girią pamedžioti, o gal nuotykių ar laimės ieškoti, kas dabar žino... Ne vienas išjojo, pasiėmė kartu savo ištikimą tarną. Ilgai juodu klaidžiojo girios tankmėmis, siaurais takeliais, bet nieko nesumedžiojo. Pavargo, o ir dangus staiga ėmė ir aptemo, lyg naktis be laiko būtų užslinkusi. Pasiuntė ponaitis savo tarną pajojėti į priekį, sužinoti, kas ten toliau jų laukia. Tarnas, kiek pajojęs, prijojo girios pakraštį, kur pamatė laukymę ir arimus. Ir sušuko tarnas:

-Ponuli, ponuli, arimai, arimaičiai!

Ponaitis, prijojęs laukymę, išvydo keistą vaizdą – lauką už miško arė artojas, pasikinkęs du senus arklius. Virš tų arimų danguje kabojo  didelis juodas debesis. Tas artojas vis ragino arklius ir talžė botagu juos šaukdamas: „Ariimauč, ariimauč!“. Tačiau, su kiekvienu kirčiu ir šūksniu, juodasis debesis vis tamsėjo ir leidosi žemyn. Tik staiga, su lyg šūksniu „Ariimauč!“, prapliupo debesis tiesiai ant arimų ir to artojo. Toje vietoje akimirksniu atsirado ežeras. Prarijo ir tą artoją. O tarnas tespėjo sušukti:

-Vajė, ponuli, žiū, arimaičiai, arimaičiai! – ir greitai abu pasuko savo arklius į girią, kad nuo ateinančio vandens paspruktų.

Užtat tas ežeras Arimaičių vardu ir pavadintas.

arim3